- skryst
- skrýst interj. Jn(Gr), K.Būg 1. staigiam pakilimui, nuskridimui žymėti: Skrýst! ir išlėkė NdŽ. Balandis skrýst į viršų! Rs. Skrýst į orą ir pradingo Jrk135. 2. NdŽ staigaus bėgimo pradžiai žymėti: Ir tik čiupt kirvelį iš anojo rankos ir skryst an namų jau buvo bebėgąs Jrk21. 3. DŽ1 staigiam pasisukimui, grįžtelėjimui žymėti: Ji tik skrýst į šoną! Snt. Skrýst – pasižiūrėjo Erž. Skrýst ir pasuko arklys iš kelio Skr. 4. žvilgt, dirst: Aš skrýst į tvartą – karvės nėra! Zp. Aš skrýst atgal, žiūriu – dėdis Skr. Jis žiūria į Giedraitį akis išvertęs, o į mane nė skrýst Jrb.
Dictionary of the Lithuanian Language.